Amalasunta

Amalasunta
Amalasunta XV a. Niurnbergo kronikoje
Amalų dinastija
Gimė	~495 m.
Mirė	535 m. Bolsenos ežeras, Ostrogotų karalystė (Italija)
Tautybė	gotė
Tėvai	Teodorikas Didysis, Audofleda
Sutuoktinis (-ė)	Eutarikas
Vaikai	Atalarikas, Matasunta
Religija	arijonizmas
Ostrogotų monarchė
Ėjo pareigas	534 – 535
Pirmtakas	Atalarikas
Įpėdinis	Toedahadas
Vikiteka	Amalasunta

Amalasunta (lot. Amalasuintha, Amalaswintha; apie 495 m. – 535 m. balandžio 30 d.) – ostrogotų (ostgotų) karaliaus Teodoriko Didžiojo (motina – Audofleda, frankų karaliaus Chlodvigo I sesuo) dukra, ostrogotų valdovė ir regentė, valdžiusi Italiją po savo tėvo mirties.

Iš pradžių ji valdė kaip savo sūnaus Atalariko, kurio buvo susilaukusi iš savo santuokos su Eutariku, regentė (526–534 m.), o po sūnaus ankstyvos mirties tapo karaliene (534–535 m.). Eutarikas, kaip ostgotų karaliaus Teodoriko Didžiojo žentas ir tikėtinas įpėdinis, mirė 522 m., taip ir nespėjęs paveldėti Teodoriko titulo. Teodorikas laikė jį gotų karališkosios Amalų dinastijos palikuonimi, ir į tai buvo atsižvelgta, kai jis vedė jo dukterį Amalasuntą, siekdamas suvienyti gotų karalystes, įkurti Teodoriko dinastiją ir dar labiau sustiprinti gotų galią Italijoje. Amalasunta, norėdama nuraminti opoziciją, buvo pasikvietusi ir savo pusbrolį Teodahadą valdyti kartu kaip bendravaldį. Bet po pusės metų buvo nuversta ir klastingai nužudyta (maudynių metu tremtyje Bolsenos ežero saloje). ^[1]

Amalasunta buvo įgijusi gan aukštą tiems laikams išsilavinimą, labai giriama senovės istorikų (ypač Kasiodoro ir Prokopijaus iš Cezarėjos) už jos išmintį ir gebėjimą kalbėti trimis kalbomis (gotų, graikų ir lotynų). Amalasunta siekė apjungti romėnų administracines tradicijas su gotų karine jėga. Ji grąžino turtus konfiskuotų romėnų šeimoms, rėmė meną bei mokslą ir siekė glaudžių diplomatinių santykių su Bizantijos imperatoriumi Justinianu I. Jos, kaip nepriklausomos monarchės, statusas ir akivaizdus prisirišimas prie romėnų kultūros sukėlė gotų didikų nepasitenkinimą jos dvare, ir ji buvo nuversta ir nužudyta įsikišus Teodahadui. Rytų Romos (Bizantijos) imperatorius Justinianas I pasinaudojo jos mirtimi kaip pretekstu įsiveržti į Italiją, taip pradėdamas gotų karą (535–554 m.), lėmusį visišką Ostrogotų karalystės žlugimą.

Amalasunta laikoma viena iš labiausiai išsilavinusių, talentingų, bet kartu ir tragiško likimo ankstyvųjų viduramžių Europos valdovių. Jos garbei yra pavadintas asteroidas 650 Amalasunta, vėdryno augalo viena iš mikrorūšių (Ranunculus amalasuinthae).

Vardas kilęs iš germanų amalą 'vargas, sunkus darbas' ir got. 𐍃𐍅𐌹𐌽𐌸𐍃 = swinþs 'stiprus, sveikas'