Gugolas

Gugolas (arba dešimt duotrigintilijonų) – natūralusis skaičius, lygus 10¹⁰⁰, kitaip sakant, vienetas su šimtu nulių. Vienas iš būdų pavaizduoti gugolo dydį – dauginti milijoną iš milijono 16 kartų, o gautą rezultatą padauginti iš tūkstančio. Gugolas priklauso gugolų šeimai ir yra pirmasis jos narys.^[1]

Terminas pirmą kartą buvo pavartotas 1938 metais devynmečio Miltono Sirotos (Milton Sirotta).^[2] Miltono dėdė, garsus amerikietis matematikas Edvardas Kasneris (Edward Kasner) išpopuliarino šį terminą, pavartodamas jį savo knygoje „Mathematics and the Imagination“. Populiariausia dabartinė užuomina į šį didžiulį skaičių – pasaulinė paieškos svetainė Google.

Skaitinė reikšmė įvairiose sistemose

Arabiškai: 10 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000
Standartinė sistema: 1e100 arba 1e2#2
Standartinė išraiška: 10¹⁰⁰ arba 10^10²
Pirminių skaičių sandauga: 2¹⁰⁰×5¹⁰⁰ arba 2^10²×5^10²
Šaknis: $\sqrt[n]{1 0^{n 00}}$ arba $\sqrt[n]{1 0^{n \cdot 1 0^{2}}}$
Logaritmas: $\log_{n} (n^{1 0^{100}})$ arba $\log_{n} (n^{1 0^{1 0^{2}}})$

Artimiausi atitikmenys

Matematikoje

Matematikoje artimiausias gugolo atitikmuo yra išreikštas kombinatoriniu koeficientu $(\binom{n}{k})$ , kai $n$ ir $k$ reikšmės yra labai didelės: $(\binom{1431}{55}) \approx 1, 0001161467 \times 1 0^{100}$

Taip pat centilijonui artimus skaičius galima išreikšti faktorialu $n!$ , kai $n$ reikšmė yra dviženklis skaičius:

$70! \approx 1, 198 \times 1 0^{100}$

Fizikoje

Pagal apytikslius apskaičiavimus, fotonai iš viso yra padarę 1,6 gugolo elektromagnetinių bangų periodų nuo pat Didžiojo Sprogimo.^[3]

Taip pat skaitykite

Gugolkimas (skaičius su 10 kartų didesniu laipsnio rodikliu nei gugolas)
Gugolpleksas (skaičius, lygus 10^gugolas)
Gugolų šeima (skaičiai, kurių laipsnių rodikliai yra 100 kartotiniai)

Išnašos

↑ https://sites.google.com/site/largenumbers/home/appendix/a/ulnl
↑ Bialik, Carl (2004-06-14). „There Could Be No Google Without Edward Kasner“. The Wall Street Journal Online. Suarchyvuota iš originalo 2016-11-30.
↑ https://www.astronomy.com/science/how-many-photons-has-the-universe-produced-in-its-life/

[1] ttps://sites.google.com/site/largenumbers/home/appendix/a/ulnl

[2] Bialik, Carl (2004-06-14). „There Could Be No Google Without Edward Kasner“. The Wall Street Journal Online. Suarchyvuota iš originalo 2016-11-30.

[3] ttps://www.astronomy.com/science/how-many-photons-has-the-universe-produced-in-its-life/

[1]

[2]

[3]